Filosofija. Ar dar prasminga mokytis iš tų, kurie nieko nežino? (tęsiant mintį)

Standartinis

Šiandien toliau tęsime ankstesnio straipsnio mintį ir aiškinsimės, ar prasminga mokytis iš tų, kurie nieko nežino. Šiuolaikinėje didžiųjų technikos atradimų epochoje, mikroschemų ir dalelyčių greitintuvo pasaulyje, interneto ir skaitmeninės televizijos karalystėje… kokią gi informaciją mes galime gauti iš filosofijos? Deja, galime atsakyti tik taip, kaip atsakė pats Sokratas: jokios. Informaciją mums teikia gamtos mokslai, technikai, laikraščiai, kai kurios televizijos programos… tačiau niekas neteikia filosofinės informacijos. Kaip pažymėjo anksčiau cituotas Ortega, filosofija nesuderinama su žiniomis, o informacija susideda iš žinių. Labai gerai, tačiau ar informacija – vienintelis dalykas, kurio ieškome, kad geriau suprastume save ir tai, kas mus supa?

Tarkim, jog mums suteikta kokia nors informacija, pavyzdžiui, tokia: kasdien pasaulyje iš bado miršta X skaičius žmonių. Gavę šią informaciją, klausiame (ar klausiame savęs), ką turėtume manyti apie tokį faktą. Išklausome įvairių nuomonių: vieni mums pasakys, kad tokios mirtys – nesubalansuoto pasaulio makroekonomikos ciklo padarinys, kiti ims kalbėti apie planetos gyventojų perteklių, treti – piktintis neteisingu gėrybių paskirstymu tarp turtingųjų ir beturčių, prisimins Dievo valią ar fatališką likimą… Ir, žinoma, būtinai atsiras paprastas, naivus žmogelis, pavyzdžiui, mūsų durininkas ar kioskininkas,

filosofija

parduodantis mums spaudą, ir sušuks: „Kokiame pasaulyje mes gyvename!“ Tada ir mes, tik pakeitę šauktuką klaustuku, tarsi aidas savęs paklausime: „Iš tikrųjų, kokiame pasaulyje mes gyvename?“

Į pastarąjį klausimą nėra mokslinio atsakymo, o mes, žinoma, nesitaikstysime nei su tokiais atsakymais kaip „mes gyvename Žemės planetoje“, „gyvename kaip tik tokiame pasaulyje, kuriame kasdien X žmonių miršta iš bado“, nei su atsakymu, jog „gyvename labai neteisingame pasaulyje“ arba „pasaulyje, kurį prakeikė Dievas už žmonių nuodėmes“. Tačiau kodėl tai, kas vyksta, yra neteisinga? Kas yra tas Dievo prakeiksmas, kas jį liudija ir t. t. Žodžiu, mes nenorime daugiau informacijos apie tai, kas vyksta, tik norime žinoti, ką reiškia mūsų turima informacija, kaip ją susieti su ankstesne ar dabartine informacija, kaip visa tai apskritai susiję su pasauliu, kuriame gyvename, ir kaip galime ar turime elgtis tokiomis aplinkybėmis. Kaip tik tokiais klausimais domisi mokslas, kurį toliau vadinsime filosofija.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s